Didþioji savaitë Vatikane
 
 Krizmos Miðiose popieþius kalbëjo apie bûtinà „meilës drabuþá“

(KAP, KAI) Didájá ketvirtadiená popieþius Benediktas XVI vadovavo Krizmos Miðioms Šv. Petro bazilikoje. Homilijoje jis kalbëjo apie kunigo tarnystës esmæ aptardamas liturginius drabuþius, kurie savo ruoþtu rodo, kà reiðkia „apsivilkti Kristumi“, kalbëti ir veikti in persona Christi. Pasak popieþiaus, pirmutinis savo drabuþá su þmogumi susikeitë Jëzus. Jis priëmë tai, kas mûsø, kad mes galëtume priimti tai, kas jo, ir taptume panaðûs á Dievà. Kristus pirmasis apsivilko mûsø drabuþiais: jis priëmë skausmà, dþiaugsmà, alká, troðkulá, mirties baimæ ir visas kitas baimes, galiausiai paèià mirtá. Savo ruoþtu per Krikðtà Kristus mums „dovanojo savo drabuþius, ir tai nëra kaþkas iðoriðka“. Tai galioja visiems krikðèionims.

Kunigystës ðventimø metu Jëzus dar kartà pasikeièia drabuþiais su ðventinamuoju. Sakramentuose tampa regima tai, kas yra kunigystë bendràja prasme. Kunigystës ðventimø metu iðtariami þodþiai, liudijantys pasirengimà tarnauti Kristui, iðreiðkiama nuostata taip pat tarnauti visiems. Benediktas XVI komentavo ávairiø kunigo liturginiø drabuþiø elementø reikðmæ, atskleisdamas, kà reiðkia kalbëti ir veikti in persona Christi. Pasak popieþiaus, „ðventimo meno“ ars celebrandi prasmë yra ta, kad ðirdis bûtø pas Vieðpatá. Vienintelis Kristus gali duoti deramà ðventiná drabuþá ir padaryti kunigus tinkamus vadovauti liturgijai.

Popieþius pasidalijo ir asmeniniu prisiminimu, kai bûdamas vaikas svarstë, kaip drabuþiai gali bûti iðplauti Avinëlio kraujyje. Dabar jis þino atsakymà: Avinëlio kraujas yra nukryþiuotojo Kristaus meilë. Ši meilë padaro mûsø supurvintus drabuþius spindinèius, o paniurusià dvasià ðvieèianèià. Pasak popieþiaus, dar bûtinas „meilës Dievui ir artimui“ drabuþis: þmogus be meilës yra „vidujai tamsus“. Iðorinës tamsybës, apie kurias kalba Evangelija, yra tik vidinio ðirdies aklumo atspindys. Šventasis Tëvas savo pamokslo pabaigoje ragino kiekvienà, ðvenèiantá Eucharistijà, savæs paklausti, ar ið tikrøjø yra apsivilkæs tuo meilës drabuþiu. Reikia praðyti Vieðpaties, kad paðalintø vidiná prieðiðkumà, pasitenkinimà vien savimi ir aprengtø meilës drabuþiu. Pasak Šventojo Tëvo, kunigo jungas yra mylëti su Kristumi: „Kuo labiau mylime já ir su juo, tuo labiau tampame mylinèiais þmonëmis, tuo lengvesnis mums tampa regimai sunkus jo jungas.“

Didájá ketvirtadiená popieþius sakë: naujøjø Jëzaus Velykø centras yra kryþius

Didájá Ketvirtadiená Šv. Jono bazilikoje Laterane Benediktas XVI vadovavo Miðioms „in coena Domini“. Pamoksle Benediktas XVI susiejo þydø Velykø ðventæ ir Jëzaus Paskutinæ vakarienæ, pabrëþdamas, jog naujøjø Jëzaus Velykø centras yra kryþius. Popieþius kalbëjo apie biblistø tebediskutuojamà klausimà: ar Jëzus Paskutinæ vakarienæ ðventë kaip tradicines þydø Velykas, ar jau buvo nukryþiuotas Velykø iðvakarëse. Benediktas XVI komentavo regimà „prieðtaravimà“ tarp Jono evangelijos ir kitø trijø evangelijø apraðymø. Pagal Jono evangelijà Jëzus mirë ant kryþiaus bûtent tuo momentu, kai ðventykloje buvo aukojami Velykø avinëliai, tai reiðkia, kad jis mirë Velykø iðvakarëse ir todël negalëjo pats valgyti Velykø vakarienës. Pagal sinoptines evangelijas Jëzaus Paskutinë vakarienë buvo Velykø vakarienë. Á jos tradicinæ formà Jëzus átraukë naujovæ atiduodamas savo kûnà ir kraujà. Pasak popieþiaus, Kumrano rankraðèiø tyrimai leidþia daryti nors ne visuotinai priimamà, taèiau tikëtinà iðvadà: Jëzus ið tikrøjø iðliejo savo kraujà Velykø iðvakarëse avinëliø aukojimo metu. Jis veikiausiai ðventë Velykas su savo mokiniais pagal Kumrano kalendoriø, t. y. bent viena diena anksèiau; ir ðventë be avinëlio, kaip buvo praktikuojama Kumrano bendruomenëje, nepripaþinusioje Erodo ðventyklos ir laukusioje naujosios ðventyklos. Pasak popieþiaus, vietoje avinëlio Jëzus „dovanojo save patá, savo kûnà ir savo kraujà“. Pats Jëzus buvo lauktasis Avinëlis, tikrasis Jono Krikðtytojo skelbtas Avinëlis. Pats Jëzus yra tikroji, gyvoji ðventykla, kurioje gyvena Dievas, kurioje galima sutikti ir garbinti Dievà. Tokiu atveju Jono evangelijos pasakojimas yra istoriðkai tikslus.

Didysis penktadienis Romoje

Didþiojo penktadienio liturgijai Šv. Petro bazilikoje vadovavæs popieþius Benediktas XVI, panaðiai kaip pernai, pradþioje parpuolë kryþiumi prieð didájá altoriø. Per Kryþiaus pagerbimo apeigà popieþius nusiëmë raudonus liturginius drabuþius ir batus, nuëjo prie medinio kryþiaus, pabuèiavo já ir valandëlæ tyliai meldësi. Homilijà per pamaldas sakë popieþiaus namø pamokslininkas kun. Raniero Cantalamessa OFM Cap.

Pamokslininkas ypaè akcentavo Evangelijoje minimø moterø liudijimà ir apibendrino lûkestá apie Baþnyèioje ateinanèià „moters erà“ – ðirdies ir uþuojautos epochà. Jis priminë, kad moterys pirmosios pamatë prisikëlusá Jëzø. Komentuodamas diskusijà apie atsakomybæ dël Jëzaus mirties, pamokslininkas sakë, jog dël Jëzaus mirties buvo atsakingi vien vyrai. Në viena moteris, net netiesiogiai neprisidëjo prie Jëzaus pasmerkimo. Nors Kristus mirë ir uþ moterø nuodëmes, taèiau istoriniu poþiûriu jos nëra kaltos dël Jëzaus kraujo. Kapucinas pamokslininkas priminë, kad moterims taip pat reikalingas iðganymas. Pasak pamokslininko, evangelijose perteikta apaðtalø baimë, pabëgimas ir atsiþadëjimas yra vienas tikriausiø evangelijø patikimumo þenklø. Moterys mokiniø bûryje sekë Jëzø ne todël, kad tikëjosi ypatingos vietos dangaus karalystëje, bet kad geriau uþ kitus suvokë Evangelijos dvasià. Pasak pamokslininko, jos vadovavosi ðirdies motyvais ir nenusivylë. Jis palygino evangelijoje minimas maldingas moteris su tomis ðiandienos moterimis, kurios tarnauja vargðams, AIDS ligoniams, kaliniams ir visuomenës atstumtiesiems. Kapucinas pamokslininkas sakë: „Mûsø civilizacijai, kurioje vyrauja technika, reikia ðirdies, kad þmogus galëtø iðgyventi nenuþmogëdamas.“

Pasak pamokslininko, apgailëtina, kad Marija Magdalena klaidingai tapatinama su Luko evangelijoje apraðyta nusidëjële, nuðluosèiusia Jëzui kojas. Dël to baþnytinio meno bei pamaldumo tradicijoje vaizduojama beveik tik kaip atgailautoja. Ið tikrøjø Marija Magdalena yra pirmoji prisikëlimo liudytoja, pasak ðv. Tomo Akvinieèio, „apaðtalø apaðtalë“.

Kryþiaus kelias Koliziejuje

Didájá penktadiená popieþius Benediktas XVI vadovavo tradiciniam Kyþiaus keliui Romos Koliziejuje. Apmàstymus Kryþiaus kelio stotims pagal Luko evangelijà parengë italø biblistas mons. Gianfranco Ravasi. Šventasis Tëvas asmeniðkai neðë Kryþiø pirmojoje ir paskutinëje Kryþiaus kelio stotyje. Kitose Kryþiaus kelio stotyse kryþiø neðë kardinolas Camillo Ruini, taip pat jaunuoliai ið Kongo, Italijos, Èilës, Korëjos, Kinijos ir Angolos.

Meditacijø tekstai priminë Jëzaus ir daugybës kitø þmoniø skausmà bei apleistumà. Juose smerktas abejingumas kito vargui. Ypaè iðkelta moterø kanèia praeityje ir dabartyje. Italø biblistas savo tekstus rengë pagal Luko evangelijà. Vietoje tradiciniame Kryþiaus kelyje apmàstomø, bet Evangelijoje neiðskiriamø trijø Jëzaus parpuolimø po kryþiumi arba susitikimo su Veronika ðiemetinëse meditacijose apmàstyta Judo iðdavystë, Jëzaus susitikimas su Pilotu ir pokalbis su nukryþiuotu nusikaltëliu. Meditacijoje apmàstyta Judo atgailos galimybë. Piloto ávaizdþiu smerkiamas etinis reliatyvizmas ir nemoralumas.

Popieþius Benediktas XVI Kryþiaus kelio pabaigoje tarë trumpà þodá. Jis priminë, jog tikroji Kryþiaus kelio maldos prasmë yra iðmokti matyti ðirdimi. „Bûti krikðèioniu reiðkia ágyti „kûninæ“ ðirdá“, – sakë Benediktas XVI, cituodamas pranaðà Ezechielá. Šventasis Tëvas priminë, kad ankstyvosios Baþnyèios tëvai ðirdies kietumà smerkë kaip didþiausià pagoniðkojo pasaulio nuodëmæ. Kryþiaus kelià transliavo 67 televizijos stotys.

Velyknaktis Šv. Petro bazilikoje

Velyknakèio apeigø pradþioje Šventasis Tëvas uþdegë Velykø þvakæ, kuri buvo áneðta á tamsoje skendëjusià Šv. Petro bazilikà. Pamoksle Šventasis Tëvas apmàstë Kristaus nuþengimà á „mirties vieðpatijà“ ir gráþimà á gyvøjø pasaulá. Per Velyknakèio apeigas popieþius pakrikðtijo ðeðis suaugusiuosius ir du vaikus. Pakrikðtytoms moterims ið Kinijos, Japonijos, Kubos ir Kamerûno buvo taip pat suteiktas Sutvirtinimo sakramentas ir Pirmoji komunija.

Velykø iðkilmë ir palaiminimas Urbi et orbi

Velykø Miðiose Šv. Petro aikðtëje dalyvavo apie 100 tûkst. tikinèiøjø. Šiemet pagal kalendoriø sutapo, kad katalikai ir ortodoksai Velykas ðventë tà paèià dienà. Ta proga per popieþiaus vadovaujamas iðkilmes baþnytine slavø kalba buvo giedamas ortodoksø velykinis himnas.

Baigdamas savo Velykø pasveikinimà popieþius Benediktas XVI suteikë tradiciná Velykø palaiminimà Urbi et orbi. Velykiná pasveikinimà popieþius pasakë 62 kalbomis, tarp jø taip pat ir lietuviðkai. Tradiciðkai popieþius atskirai padëkojo olandø gëlininkams uþ graþø Šv. Petro aikðtës papuoðimà. Savo Velykø kalboje Šventasis Tëvas kalbëjo apie dramatiðkà situacijà Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, ragino atsisakyti smurto ir þmoniø iðnaudojimo. Pasak Benedikto XVI, ðiandienos þmonija laukia ið krikðèioniø naujo Kristaus prisikëlimo liudijimo; tikëjimui tenka patirti sunkiø iðbandymø dël blogio, neteisingumo, mirties, ypaè nekaltøjø, vaikø, karo, terorizmo, ligø bei bado aukø. Pasak Šventojo Tëvo, reikia skleisti tikràjá Dievo veidà, to Dievo, kuris „Kristuje prisiëmë suþeistos þmonijos kanèias“. Benediktas XVI priminë apaðtalà Tomà, kuris tik palietæs Kristaus þaizdas átikëjo. Tikëtinas yra tik toks Dievas, kuris prisiëmë þmogaus þaizdas ir skausmà. Benediktas XVI kalbëjo apie nuolatinæ Artimøjø Rytø krikðèioniø emigracijà. Apþvelgdamas dramatiðkà situacijà Afrikoje, popieþius ypaè paminëjo Somalá, Zimbabvæ, Kongà, ir Sudanà. Jis taip pat prisiminë Azijos ðalis bei kriziø regionus: Afganistanà, Šri Lankà ir Rytø Timorà. Popieþius kvietë krikðèionis iðlaikyti viltá nepaisant besitæsianèiø kriziø. Anot jo, Prisikëlimas nepanaikino pasaulyje esanèio blogio, taèiau malonës pertekliumi áveikë jo ðaknis. Jëzaus þaizdos, kurias jis parodë mokiniams prisikëlæs, yra „jo pergalingos meilës árodymas“.

„Baþnyèios þinios“
katalikai.lt


 
 
   
Apie naujienø grupes 
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt